Kovo 15 dieną sostinės progimnazijoms plačiai atvėrėme Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto duris. Sudalyvauti pirmojoje šį pavasarį organizuotoje edukacinėje programoje atvyko Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos septintokai. Šį kartą moksleiviams pasiūlėme tris temas: vaiduokliai ir protėvių garbinimas Kinijoje, pažintinė Šaolino vienuolyno kovos menų treniruotė bei trumpa įžanginė pamoka apie kiniškus rašmenis.
Tikriausiai kiekvienam, besidominčiam Kinijos filosofijomis: konfucianizmu, daoizmu ir budizmu, kilo klausimas kaip jos dera kartu ir kokios diskusijos tarp jų iškyla. Kovo 3 d. Rytų filosofinių sistemų ir religijų tyrinėtojas, dr. Tadas Snuviškis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) viešojoje paskaitoje „Žvelgiant į tris Kinijos filosofijas: konfucianizmo ir daoizmo polemika su budizmu“ aptarė šių trijų filosofijų pagrindines savybes ir tarp jų kylančius ginčus nuo tada, kai budizmas paplito Kinijoje.
VU Konfucijaus institutas pristato projektą „Daoizmo idėjų pasaulis Laozi tekstuose“ ir kviečia susipažinti su vieno žymiausių kinų išminčių Laozi (老子，Lǎozǐ) mokymu, kurio išmintis ne tik padarė didžiausią įtaką formuojant kinų pasaulėvoką ir kultūrą, bet ir padarė įtaką visam Rytų Azijos regionui, o mūsų laikais sulaukė susidomėjimo ir kituose pasaulio kampeliuose. Atrinkome 20 žinomiausių išminčiaus citatų, kurios persikels ant plakatų ir kas savaitę Facebook socialiniame tinkle dalinsimės su jumis po vieną iš jų.
Vasario 3 d. įvyko knygų pristatymas-diskusija: „Kristus ir Konfucijus: ugdantis dialogas“, kuriame dalyvavo prof. kun. Romualdas Dulskis, dr. Vytis Silius (Sun Yat-sen universitetas, Kinija) ir prof. Audrius Beinorius (Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, VU). Renginio metu buvo pristatytos autoriaus prof. kun. Romualdo Dulskio knygos - „Evangelija pagal Konfucijų. Konfucianistinis išminties kelias ir jo svarba krikščionybei“ (2021) ir „Konfucijus ir Kristus. Konfucianistinė žmogaus pašaukimo vizija krikščioniškam kontekstui“ (2018), bei analizuotos pagrindinės šių knygų mintys.
Paskutinįjį prieššventinį penktadienį parengėme dovaną mūsų universiteto sinologijos specialybės 1-ojo ir 2-ojo kurso studentams ir pakvietėme į pirmąsias nuotolines kaligrafijos dirbtuves. Rodos pandemijos laiku jau įpratome mokytis ir dirbti nuotolyje, tačiau išbandyti kaligrafiją, tai ir nauja patirtis ir galbūt dar viena paskata tobulėti.
Laimė kinams rūpėjo nuo seniausių laikų ir laimės samprata yra svarbi Kinijos religijos dalis, kuri aiškiai matyti kinų prietaruose, lemtinguose skaičiuose, laimės ženkluose ir pan. Laimės sąvoka kinų kultūroje pagal konfucianizmą, tai dorovinio pagrindo laikymasis, kai išsivaduojama iš turto ir garbės, kas padeda patirti tikrą egzistencinį džiaugsmą arba laimę „lè“ (乐).
Dar visai neseniai Lietuvoje minėjome Visų šventųjų dieną ir Vėlines, kai lankėme artimųjų kapus ir prisiminėme išėjusiuosius. Lapkričio 10 d. paskaitoje “Protėvių garbinimas ir laidotuvių papročiai kinų kultūroje”, kurią skaitė Vilniaus Universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantas, jaunesnysis asistentas Balys Astrauskas, pristatėme kokias laidojimo tradicijas turi kinai, kaip stipriai svarbus Kinijoje protėvių garbinimas ir kuo laidojimo papročiai skiriasi nuo lietuviškų tradicijų.
Spalio 25 d. vyko renginys, kuris yra dalis projekto – “Tarp pasirinkimo ir determinizmo: kultūrinė laisvos valios, sėkmės ir atsitiktinumo patyrimo bei konceptualizavimo įvairovė”.
Viljamas Šekspyras (1564–1616) – neginčijamai vienas garsiausių anglų poetų ir dramaturgų, kurio vardas skamba ir šiandien, o tokios tragedijos kaip “Romeo ir Džuljeta”, “Hamletas” tapo įkvėpimu viso pasaulio režisieriams bei filmų kūrėjams. O ar žinojote, kad Kinija tuo pačiu laikotarpiu turėjo “savąjį Šekspyrą”?
