2025 gegužės 9 d. kaligrafijos dirbtuvės su menininke Qi Xiaoting
Jau tapo gražia tradicija pavasarinį džiaugsmą pastiprinti kinų meno potyriais – kviečiame į kaligrafijos dirbtuves!
Gegužės 9 d. | PENKTADIENIS
REGISTRACIJA https://bit.ly/3VBDHnG
18:00-20:00 val. KINŲ KALIGRAFIJA. Hieroglifas 德
Kinų kaligrafija, arba 书法 (shūfǎ), yra senoji kinų meno forma, per linijas ir taškus perteikianti abstraktų linijų ir ritmų grožį, kartu atspindėdama asmens emocijas, moralinį vientisumą, charakterį, išsilavinimo lygį, saviugdos pasiekimus, intelektualinį skonį ir individualų požiūrį.
Šių dirbtuvių metu mokysimės rašyti hieroglifą „德“ (dorybė), o pažengę klausytojai galės praktikuotis posakį „厚德载物“ (Didi dorybė pakelia didžią naštą). Šis posakis, užrašytas pamatiniame kinų kultūros veikale „Permainų kanonas“, perteikia mintį, jog kilnus žmogus, pasižymintis didele moraline stiprybe, gali atlaikyti iššūkius, prisiimti atsakomybę ir būti atrama kitiems.
VIETA
Lauksime jūsų gegužės 9 d. 18:00 val., adresu M. K. Čiurlionio g. 21, vidiniame kieme, aud. Nr. 203 (trumpas vaizdo klipas kaip mus rasti https://youtube.com/shorts/YLx4ba1-SUA?feature=share)
Apie kinų kaligrafiją
Kinų kaligrafija (shūfa书法 ) tai dailyraščio, gražaus rašymo menas – autentiška Kinijos meno forma. Kaligrafija, pažodžiui verčiama kaip „rašymo kelias“, yra viena iš keturių tradicinių meno rūšių Kinijoje, įskaitant tapybos meną (畫 huà), grojimą styginiu instrumentu (琴 qín) ir gebėjimą žaisti tradicinėmis šaškėmis (棋 qí).
Kaligrafijos atsiradimo istorija yra ypatingai plati ir turtinga, kadangi kinų kalbos raštas pradėjo plėtotis prieš 3000 metų. Patys pirmieji kinų užrašai naudoti apeigoms ir vadinami jiǎgǔwén 甲骨文, išraižyti ant nefrito lakštų, galvijų kaulų ar vėžlio kiautų. Ankstyvieji hieroglifai atrodė griežti ir tiesūs, kadangi tuo metu nebuvo priemonių, kurios leistų padaryti lenktą liniją. Tačiau vėliau raštas ant molio ir bronzos vis dažniau įgaudavo apvalesnę formą.
Pagrindiniai kaligrafijos stiliai
Standartizavus kinų raštą, atsirado antspaudų rašyba Zhuànshū 篆書, kurios hieroglifai buvo simetriški, viršutinė jų dalis buvo siauresnė ir platėjanti į apačią. Tačiau rašymo procesas buvo labai lėtas, todėl ši rašyba buvo nepraktiška.
Han 漢 dinastijos laikotarpiu dėmesio centre buvo kanceliarinis rašymo stilius Lìshū 隸書, kuris padarė svarbų pokytį kinų kaligrafijoje – užbaigė archainio stiliaus kinų rašmenis ir pakeitė į paprastesnius, kadangi Lìshū stilius yra aiškesnis bei greitai užrašomas. Laikui bėgant, kinų raštas nuolat keitėsi ir paprastėjo.
Kitas rašymo stilius – standartizuotas Kǎishū 楷書 stilius, kuris pakeitė Lìshū ir buvo pritaikytas kasdieniam oficialiam naudojimui. Ši rašto forma naudojama ir šiais laikais.
Pats populiariausias kaligrafijos rašymo stilius – Xíngshū 行書– pusiau kursyvinis, dar vadinamas „bėgančios rankos“ stiliumi yra šiek tiek laisvesnis negu standartinis Kǎishū rašymo būdas, pasižymintis abstraktumu ir didesne laisve kūrybai, yra daug patogesnis ir greitesnis.
Cǎoshū 草書 – kursyvas arba dar vadinama „žolių“ rašysena, pasižymi tuo, jog rašant hieroglifus teptukas yra beveik neatkeliamas nuo popieriaus, hieroglifai gali susilieti vienas su kitu – tai itin laisva stilistika leidžianti įvairias alternatyvias variacijas.
Šie trys paskutiniai stiliai kartais yra sugretinami su žmogaus judėsiu: Kǎishū – stovintis žmogus, Xíngshū – einantis žmogus, Cǎoshū – bėgantis žmogus.
Kaligrafijos priemonės
Kaligrafijos procese ypatinga svarba yra teikiama specialiems įrankiams, dar vadinamiems “keturiomis brangenybėmis“: teptukas (筆 bĭ), tušas (墨 mò), popierius (紙 zhĭ) ir tušo akmuo (硯 yàn).