Laimė kinams rūpėjo nuo seniausių laikų ir laimės samprata yra svarbi Kinijos religijos dalis, kuri aiškiai matyti kinų prietaruose, lemtinguose skaičiuose, laimės ženkluose ir pan. Laimės sąvoka kinų kultūroje pagal konfucianizmą, tai dorovinio pagrindo laikymasis, kai išsivaduojama iš turto ir garbės, kas padeda patirti tikrą egzistencinį džiaugsmą arba laimę „lè“ (乐).
Laime būtina dalintis su kitais, nes tik taip ji tampa tikru džiaugsmu. Daugumai kinų laimė siejasi su sėkme (geras darbas, aukštas visuomenės statusas, etc.), o didžiausia vertybė, kuri plačiai naudojama laimės propagandoje, yra šeima. Geras laimingas gyvenimas su šeimos pareigomis atspindi kertinę konfucianizmo dorybę – sūniškąjį nuolankumą. Šiandien materialinės gerovės kilimas Kinijoje susietas su vis didėjančiu nacionalizmu ir augančiu materializmu. Visuomenei duotas laimės pažadas, o valdžia yra laimės kūrėja, kurios užduotis yra formuoti teisingą žmonių požiūrį į laimę.
Žvelgiant į šiandieninę Kiniją, susidaro įspūdis, jog XXI a. ją yra apėmusi "laimės karštinė“. Tai sustiprina ir oficiali Kinijos retorika ir propaganda. Gruodžio 14 d. viešoje paskaitoje "Laimės paieškos ir etinės dilemos šiuolaikinėje Kinijoje" bandėme aiškintis, ką patys kinai galvoja apie laimę, ir kokias kliūtis bei etines dilemas jie mato tos laimės siekiuose, ar tikrai materialaus gerbūvio gerėjimas, įtakotas XX a. pabaigoje įvykdytų ekonominių reformų, pavertė kinus laimingesniais ir kuo kinų laimė skiriasi nuo kitų šalių, ypač Vakarų, laimės.
Paskaitoje buvo atsakyta į šiuos klausimus, kartu aptarta kiniškų laimės sąvokų ir sampratų įvairovė bei jų kaita nuo seniausių laikų iki šių dienų. Tarkim, nuo XX a. pradžios terminas xìngfú 幸福apima du aspektus – džiaugsmą ir naudą. Laimei apibūdinti kinų kalboje yra daugiau sąvokų, tokių kaip: „džiaugsmingas“ (kuàilè 快乐), „laimingas“ (huānlè 欢乐), (kāixīn 开心), „proginė laimė“ (xǐxǐ 喜喜), „sėkmingas“ (jí 吉), „laimė“ (fú 福).
Išklausius paskaitos, galima būtų daryti išvadą, kad laimė šiandieninėje Kinijoje turi daug veidų ir formų: ji gali būti dvasinė, arba materialinė, suvokiama kaip vartojimas, arba kaip siekiamybė, o gal net duotybė, ar sukurta valdžios, arba tiesiog, likimas, kuriuo reikia tenkintis. Ir ta laimė propaguojama įvairiausiais būdais ir palaikoma konfucianistinėmis idėjomis nuo mokslo karštinės, augančio nacionalizmo, atgimusio daoizmo iki supanašėjimo su vakarais. Tačiau kinų laimė dažniau suprantama koreliatyviai, o ne individualiai. Valdžia yra atsakinga už materialinės gerovės kėlimą, o pilietis turi jaustis laimingu. Laimė persipynusi su šeimynine laime ir susijusi su didesniu gėriu – su valstybe.