Spalio 25 d. vyko renginys, kuris yra dalis projekto – “Tarp pasirinkimo ir determinizmo: kultūrinė laisvos valios, sėkmės ir atsitiktinumo patyrimo bei konceptualizavimo įvairovė”.
Seminare-diskusijoje buvo aptariama likimo samprata remiantis konfuciniu “ming” konceptu. Pagrindinio pranešimo autorius – dr. Vytis Silius (Vilniaus universitetas; Sun Yat-sen universitetas). Komentatoriai: dokt. Agnė Veisaitė (City University of Hong Kong) ir dr. Paulius Rimkevičius (Vilniaus universitetas).
Vienas svarbiausių tradicinės Kinijos terminų – ming 命 – dažnai aiškinamas ir verčiamas kaip "likimas". Šioje diskusijoje buvo pristatyta kaip į "likimo" terminą žvelgia šiuolaikinių Vakarų filosofijos, psichologijos, antropologijos studijos. Pagrindinio pranešimo autorius dr. Vytis Silius trumpai pristatė klasikinio konfucianizmo veikaluose aptinkamą ming 命 sampratą bei pateikė kaip naują likimo sampratos ir jos psichologinio poveikio traktavimą mums gali pasiūlyti konfucinė ming interpretacija. V. Silius savo tyrimo metu pastebėjo, jog “likimas” išimtinai vakarų akademinėje literatūroje traktuojamas neigiamai, ypač filosofijoje, o taip pat ir kituose moksluose ir taip likimo tyrimuose atsirado “pasyvumo nuostata”.
Toliau diskusijoje dokt. Agnė Veisaitė papildė konfucianistinį likimo suvokimo konceptą vaidmenų etika ir teigė, jog bet kokiame gyvenimo momente, žmogus turi tam tikras roles, kurios geriausiai pasimato santykyje su ming. Pranešėja palygino dviejų skirtingų kultūrų likimo sampratas cituodama Ž. P. Sartro (pranc. Jean-Paul Sartre) mintį: “Žmogus yra pasmerktas laisvei vien todėl, kad jis negali nesirinkti” ir teigia, jog konfucianizme žmogus yra pasmerktas būti žmogumi. Savo pranešimą ji baigė mintimi, jog nuo likimo nepabėgsi, ta prasme, kad neįmanoma pabėgti nuo gyvenimo vaidmenų likimo arba ming kontekste ir gyvename su didžiulia atsakomybe būti žmogumi.
Filosofas dr. Paulius Rimkevičius per fatalistinį suvokimą vakarų filosofijos kontekste pristatė likimo sampratą iš filosofinės perspektyvos, ir kėlė klausimą, ar žmonės iš principo tiki likimu. Manymas, kad nuo mūsų veiksmų niekas nepriklauso – klaidingas įsitikinimas. Filosofas bandė pateikti likimo suvokimą suteikdamas jam mokslinės dvasios, kai žmogus ieško ką gali pakeisti, ko negali pakeisti, ir nuo ko tai priklauso. Filosofiniai įsitikinimai žmoguje priklauso nuo nuolatinio savęs ugdymo ir kultūros, kuri tuos įsitikinimus paremtų. Tikėjimas likimu nėra nei klaidingas įsitikinimas nei filosofinis, nes paprastai žmonės neturi filosofinių įsitikinimų, nes jei jį turi, reikia pastangų ir kad tave supanti kultūra jį palaikytų ir pastiprintų tą įsitikinimą.
Diskusijoje dalyvavo ir prof. A. Beinorius, pristatydamas likimo sampratą iš indiškosios perspektyvos. Jis teigė, jog visa Indijos civilizacija ir kultūra kaltinama fatalizmu ir susitaikymu su karmos neišviangiamybe, o indiškosios karmos koncepcija byloja apie tam tikrą kauzalumą. Visa tai pastiprina likimo neišviangiamybės motyvą Indijos kultūroje.
Diskusijos įrašo kviečiame klausytis mūsų Youtube kanale.