Tikriausiai kiekvienam, besidominčiam Kinijos filosofijomis: konfucianizmu, daoizmu ir budizmu, kilo klausimas kaip jos dera kartu ir kokios diskusijos tarp jų iškyla. Kovo 3 d. Rytų filosofinių sistemų ir religijų tyrinėtojas, dr. Tadas Snuviškis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) viešojoje paskaitoje „Žvelgiant į tris Kinijos filosofijas: konfucianizmo ir daoizmo polemika su budizmu“ aptarė šių trijų filosofijų pagrindines savybes ir tarp jų kylančius ginčus nuo tada, kai budizmas paplito Kinijoje.
Budizmo mokymas (atkeliavęs iš Indijos ir Centrinės Azijos) Kinijoje pradėjo plisti nuo I-II a., sukeldamas įtampą ir debatus tarp daoizmo ir konfucianizmo mąstytojų. Apžvelgiant šias filosofijas, konfucianizmo (儒家rújiā) pagrindiniai mokymo principai yra: pagarba tėvams (孝 xiào) ir vyresnybei, apimantis santykių tarp žmonių svarbą, asmens savybių ugdymas, mokymasis-saviugda, ritualo ir senovės papročių paisymas. Žvelgiant į daoizmą (道教dàojiào), pagrindiniai mokymo principai yra Dao (道dào) – visa ko pradas; veikimas neveikimu (无为wúwéi); intelektualumas ir racionalumas kaip trukdis. Tuo tarpu budizmo mokymo (佛教 fójiào) pagrindinis tikslas yra išsilaisvinimas nuo kančios (苦kǔ). Tam pasitelkiamos įvairios praktikos, pavyzdžiui, aštuonlypis kelias, įtraukiantis tinkamą požiūrį, intenciją, kalbą, veiksmus, gyvenimo būdą, pastangas, dėmesį ir koncentraciją. Taip pat pabrėžiama vienuolystė – visiškas atsiskyrimas nuo pasauliečių, ko pas daoistus ir konfucianistus nėra.
Taigi, šios trys filosofijos nuo V a. konkuravo ir kėlė įtemptus debatus. Įdomu, jog šie debatai vykdavo tekstų rašymais: konfucianistai ar daoistai parašydavo tekstą kritikuodami budizmą, o budistai pateikdavo kontrargumentą bei išreikšdavo savo kritiką šiems mokymams. Tekstai buvo siunčiami valdovams, kurie su savo patarėjais vertindavo, kurio mokymo argumentai yra stipresni ir kurį mokymą remti.
Dr. T. Snuviškis išskyrė pagrindinius daoistų ir konfucianistų iškeltus priekaištus tuo metu įsitvirtinančiam budizmo mokymui: mokymo tekstai yra gausūs ir nepagrįsti, sielos egzistavimo dilema, mokymas nenaudingas valstybės valdymui ir mokymo trumpas egzistavimas bei „barbariška“ jo kilmė. Tuo tarpu budistai, argumentuodami savo mokymą, kritikavo daozimą dėl Dao principo nepagrįstumo, teigė, jog daoistai kopijuoja ir iškraipo budistų tekstus, o pats daoizmo mokymas yra maištingas ir nenuspėjamas. Debatai su konfucianistais kilo dėl skirtingo požiūrio į valdovą, sielos egzistavimo klausimo, etikos sampratos priešpriešos ir kt.
Apie XV-XVI a. Ming dinastijos laikotarpiu, tarp filosofijų dingsta priešiškumas, konkurencija ir paplinta pasakymas 三教合一 (sān jiào hé yī), reiškiantis trijų religijų vienybė. Tačiau dar ir šiandien dauguma kinų budizmą laiko svetimu mokymu.
Paskaitos įrašo kviečiame paklausyti mūsų youtube kanale.