Vasario 13-ą dieną, kartu su VGTU inžinerijos licėjaus Konfucijaus klasės mokiniais, pasitikome Naujuosius Geltonojo Šuns Metus. Renginys prasidėjo koncertu, kuriame išgirdome gimnazistų puikiai atliktus populiarius kiniškus kūrinius bei tradicinių kiniškų muzikos instrumentų skambesį.
Vasario 7-ą dieną Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas surengė kūrybines kinų kaligrafijos dirbtuves, pritraukusias gausų būrį žmonių, panorusių ne tik susipažinti su šiuo menu, bet ir patiems išbandyti kaligrafijos meną.
“Kinų kalbos tiltas” – tai didžiulis Konfucijaus institutų organizuojamas tarptautinis kinų kalbos konkursas rengiamas nuo 2002 metų. Jau penkiolika kartų vykusiuose atrankos etapuose daugiau negu 90 šalių dalyvavo virš 400 000 studentų, o finaluose Kinijoje savo šalis atstovavo daugiau nei 1400 geriausiųjų studentų.
Dalinamės akimirkomis iš kaligrafijos kūrybinių dirbtuvių, kurias vedė kaligrafė Geng Lin iš Liaoning universiteto. Gausus dalyvių būrys, susirinkęs į Lietuvos taikomos dailės ir dizaino muziejų, buvo supažindintas su kaligrafijos priemonėmis ir įvairiais rašymo stiliais. Po pristatymo klausytojai jau nekantravo ir patys išbandyti kinišką tušą. Rezultatai tikrai šaunūs!
2017 metų kovo 30d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko tarptautinės dailės parodos „Nikolajus Rerichas ir Latvija“ paskaitų ciklo pirmasis renginys - Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktoriaus prof. habil. dr. Audriaus Beinoriaus paskaita „Pulkininkas N. V. Kordaševskis: lietuviškas pėdsakas N. Rericho transhimalajų ekspedicijoje“.
Kovo 24 dieną Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyko paskaita "Šilko kelio palikimas: Luojango regiono archeologiniai keramikos radiniai", kurią skaitė svečiai iš Kinijos - ponas Qin Wenbo (Henano provincijos kultūrinio paveldo biuras) ir ponia Wang Qi (Sindziango uigūrų autonominio regiono kultūrinio paveldo biuras).
Pirmoje paskaitos dalyje buvo kalbama apie kinų kaligrafijos vietą tradicinėje ir šiuolaikinėje Kinijos kultūroje, jos meninės išraiškos ypatumus ir vertinimo kriterijus.
Paskaitoje buvo apžvelgta skulptūros ir taikomosios dailės raida imperinėje Kinijoje. Didžiausias dėmesys skirtas Tang epochos (618–907) mažosios skulptūrinės plastikos keramikai, dekoruotai trijų spalvų glazūra (sancai), kurios ritualinė paskirtis glaudžiai siejasi su pomirtinio gyvenimo kultu, tekstilės, kostiumo ir juvelyrikos meninės formos ypatumams.
Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas nuoširdžiai dėkodamas už bendradarbiavimą, palaikymą bei paramą į kinų Naujųjų metų šventę sukvietė gausų būrį garbių svečių, partnerių, kolegų ir bičiulių.
Paskaitoje pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į kinų dailės tradicijos savitumą plačioje lyginamosios analizės perspektyvoje. Pradžioje glaustai aptartos kinų dailės ištakos, pagrindiniai istoriniai jos raidos etapai, sąsajos su įvairiomis kosmogoninėmis ir estetinėmis teorijomis.
