Pirmoje paskaitos dalyje buvo kalbama apie kinų kaligrafijos vietą tradicinėje ir šiuolaikinėje Kinijos kultūroje, jos meninės išraiškos ypatumus ir vertinimo kriterijus.
Buvo siekiama atsakyti į klausimus, kuo kaligrafija skiriasi nuo paprasto rašymo ir kodėl ji negali būti tapatinama su abstrakčiuoju menu, nors būtent taip ją dažnai traktavo vakariečiai; kuo kaligrafija skiriasi nuo tapybos, nors šie du menai laikomi giminingais ir turinčiais bendras šaknis; kaip kaligrafija pasitelkiama kinų politikoje.
Taip pat aptarti svarbiausi kaligrafijos stiliai, kurie gyvuoja iki šiol ir yra išradingai transformuojami šiuolaikiniame kinų mene. Antroje paskaitos dalyje plačiau aptarti kinų tapybos žanrai, ypač žmonių figūrų-portreto ir peizažo tapyba. Paskaitos metu buvo gilinamasi, kodėl pirmasis iš jų buvo beveik ignoruojamas, o antrasis susilaukė išskirtinio dėmesio Vakaruose.
Ši vykusi paskaita yra nemokamų renginių ciklo KINŲ MENO TRADICIJOS dalis – organizuojamo Vilniaus universiteto Konfucijaus institutui bendradarbiaujant su Taikomosios dailės ir dizaino muziejumi. Renginys skirtas parodai „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“.
