Paskutinėje paskaitų ciklo „Didieji klasikiniai kinų romanai” paskaitoje Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesnysis asistentas, dėstytojas ir doktorantas Balys Astrauskas pristatė klausytojams dar vieną kinų romaną „Raudonojo kambario sapnas“. Šis romanas laikomas vienu iš keturių didžiųjų klasikinių kinų romanų ir yra žinomas dėl savo sudėtingo siužeto bei gilių temų.
Paskaitą pranešėjas pradėjo romano "Raudonojo kambario sapnas" pristatymu ir išryškino šio kūrinio reikšmingumą kinų literatūros pasaulyje.
Tai yra vienas paskutinių kinų romanų kuris parašytas nesusidūrus su vakarų literatūra ir jos įtaka, nors dažnai šis romanas lyginamas su „Romeo ir Džiuljetos“ istorija. Tai kūrinys apie turtingos aristokratų giminės gyvenimą, klestėjimą ir palaipsnį žlugimą. Kūrinyje taip pat aptariama to laikotarpio Kinijos socialinė ir politinė situacija, kuri turėjo įtakos romano turiniui ir temoms.
Paskaitoje detaliai buvo aptarta kūrinio autorystė. Šio kūrinio autorius Cao Xueqin 曹雪芹, kuris gyveno XVIII a. ir buvo kilęs iš turtingos, bet vėliau nuosmukį patyrusios šeimos. Šis asmeninis patyrimas atsispindi romane. Vėliau B. Astrauskas papildė, jog visgi paskutinius 40 skyrių galimai parašė kiti autoriai ir šis kūrinys nėra vieno sumanytojo.
Kūrinio pagrindinis siužetas sukasi apie Jia šeimos gyvenimą. Pagrindinis veikėjas Jia Baoyu 賈寶玉 yra jaunas aristokratas, kurio gyvenimas ir meilės istorija yra pagrindinė romano ašis. Romane aptariami pagrindiniai įvykiai ir veikėjai, įskaitant tragišką meilės trikampį tarp Jia Baoyu, Lin Daiyu ir Xue Baochai.
Paskaitoje buvo nagrinėjamos pagrindinės romano temos, tokios kaip feodalinės visuomenės kritika, žmogaus emocijų ir santykių tyrinėjimas, bei tradicinės kinų kultūros ir papročių vaizdavimas.
Taip pat buvo aptariama, kaip romanas atspindi to laikotarpio socialines ir ekonomines problemas, įskaitant korupciją ir šeimos nuosmukį.
Paskaitoje pabrėžiama, kaip "Raudonojo kambario sapnas" paveikė kinų literatūrą ir kultūrą. Romane naudojama kalba, simbolika ir pasakojimo technikos tapo pavyzdžiu daugeliui vėlesnių rašytojų. Vėliau pranešėjas pristatė, kaip romanas buvo interpretuojamas ir analizuojamas per skirtingus laikotarpius, ir kaip jis išlieka aktualus iki šių dienų kaip vienas labiausiai tyrinėjamų romanų.
Paskaitos įrašą galite klausyti https://youtu.be/c7Vl3UmsIpM