Spalio 16 d. klausėmės paskaitos „Kelionė į vakarus“ iš paskaitų ciklo „Didieji klasikiniai kinų romanai", kurią skaitė VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesnysis asistentas, dėstytojas ir doktorantas Balys Astrauskas.
Tai vienas žymiausių iki moderniosios fantastinės literatūros romanų, persmelktas kinų mitologijos motyvais bei turintis bene didžiausią įtaką ir pritaikomumą populiariojoje kultūroje.
Paskaitos pradžioje pranešėjas akcentavo šio kūrinio skirtumus lyginant su kitais klasikiniais kūriniais ir šis romanas, išsiskiria tuo, jog veiksmas vyksta už Kinijos ribų (Indijoje) ir dažnai jis vadinamas transkultūriniu kūriniu.
Vėliau paskaitoje buvo aptariama kūrinio autorystė, kuri priklauso Wu Cheng‘en 吳承恩 (1500-1582 ar 1505-1580), kas patvirtina kinų literatūros brandą ir pakylėja į kitą lygį.
Tai didelės apimtis kūrinys, kurį sudaro 100 skyrių, išleistas 1592 m. „Kelionė į Vakarus“ pasižymi tuo, kad yra tik viena šio romano versija ir pilnai atitinkanti autoriaus intencijas, tad nėra problemų su skirtingomis redakcijomis. Didžioji dalis teksto yra proza, vietomis įterpiama poezija tam tikriems veikėjams aprašyti. Lyginant su kitais kūriniais poezija čia naudojama labai originaliai. Šis romanas priklauso fantastikos arba dievų ir demonų iki moderniosios literatūros žanrui shenmo 神魔小说 .
Toliau B. Astrauskas pristatė trumpai romano siužetą – vietas, aplinkybes, pagrindinius veikėjus. Kūrinys pasakoja budistų vienuolio 唐三藏 ir jo nepaprastų mokinių: naudingiausio personažo beždžionės Sun Wukong 孙悟空, kiaulės Zhu Bajie 猪八戒 ir žmogėdros 沙悟净 nuotykius. Romane pasirodo tokie veikėjai, kaip Karalius bulius 牛魔王 niú mó wáng ir jo žmona Bodisatva Guan Yin 觀音 bei romano demonai. Su jais kūrinio herojai kovoja kol atstatoma harmonija ir kelionė tęsiasi toliau.
Kai kurie romano siužetai virto operomis, pavyzdžiui, Didžiojo beždžionių sukilimo siužetas. 1941 m. sukurtas pirmasis kiniškas animacinis filmas „Princesės geležinė vėduoklė“ Tie Shan Gongzhu 鐵扇公主. Vėliau 1964 m. sukuriamas dar vienas, bet jau pilnos apimties animacinis 3 val. filmas Danao Tiangong 大闹天宫, kuris iki šių dienų yra itin populiarus Kinijoje. Šio kūrinio tematika sukurta daugybė kinematografinių variantų, o šiais 2024 metais sukurtas kompiuterinis žaidimas BLACK MYTH: WUKONG, kuris sulaukė pasaulinio pripažinimo.
Paskaitos pabaigoje pranešėjas akcentavo, jog su šio kūrinio atsiradimu galima teigti, jog nuo XVI a. atsiranda kinų autorinė literatūra. „Kelionė į Vakarus“ vienas labiausiai adaptuojamų ir eksploatuojamų kinų meno paveldo kūrinių, kuris padarė didelę įtaką ne tik Kinijos kultūriniams gyvenimui, tačiau ir visam Azijos regionui, kaip antai Son Goku personažo gimimas Japonijoje.
Kviečiame pasiklausyti paskaitos įrašo https://youtu.be/EJPtca7xX48