Kinų filosofo, politiko, mokytojo ir konfucianizmo pradininko Konfucijaus gimtadienio proga klausytojai turėjo galimybę išgirsti dr. doc. L. Poškaitės paskaitą „Konfucianizmas tradicinėje ir šiuolaikinėje Kinijoje“.
Paskaitoje buvo akcentuojamos svarbiausios konfucianizmo idėjos, vertybės ir kaip jos integruojamos šiandieninėje Kinijos visuomenėje.
Paskaitos pradžioje pranešėja pabrėžė Konfucianizmo universalumą ir neapibrėžtumą. Konfucianizmas ne tik filosofija ir religija, tačiau
Konfucianizmas yra laikomas ir svarbiausia kinų filosofijos mokykla, ir ši mokymo tradicija nenutrūksta nuo Konfucijaus laikų iki šių dienų.
Vakaruose Konfucijus tapo įdomus jau nuo XVII-XVIII a. ir buvo skelbiamas didžiausiu Kinijos išminčiumi. Jeigu Vakaruose Konfucianizmas labiau suvokiamas kaip religija, Kinijoje tai vadinama ru 儒 , kas reiškia „žinovų, mokslinčių mokymas“.
Paskaitoje buvo keliamas klausimas, kaip šiam mokymui pavyko išlikti ir būti aktualiu Kinijoje beveik 25 šimtmečius. Viena vertus Konfucianizmas kažkada buvo elitinis mokymas, kuris buvo ne visiems prieinamas ir buvo skirtas valdžios elitui. Kita vertus Konfucianizmas vis labiau įsismelkė į socialinį mentalitetą ir pamažu įtakojo beveik 4-dalį pasaulio žmonių.
Šiandieninėje Kinijoje jaučiamas Konfucianizmo atgijimas. Pranešėja akcentavo, jog tam gali turėti įtakos suvokimas, kad tai pagrindinis kinų visuomenės etinis-politinis mokymas, kuris apima saviugdą, dorybes, šeimos ritualus ir yra grindžiama moralios visuomenės etika.
Paskaitos pabaigoje buvo prieita išvados, kad Konfucianizmas susiformavo kaip kultūrinė tradicija, kuri įtakojo visas kinų gyvenimo sritis, įskaitant teisę, įstatymus, socialinius ir lyčių santykius, menus, istoriografiją ir net šiuolaikinių įžymybių kultą. Konfucianizmas tai valstybinė, imperinės reikšmės, religija, kuri darė ir tebedaro didelę įtaką Kinijos ir viso regiono visuomenėms.