Rugsėjo antrąją savaitę gilinomės į Konfucijaus tiesas dr. V. Siliaus paskaitoje „Konfucijus – Mokytojas“. Taip kartu paminėjome ir Kinijoje rugsėjo 10 d. švenčiamą Mokytojų dieną, kuri siejama su išminčiaus gimtadieniu. Juk Konfucijus (Kongzi 孔子) į Kinijos tradiciją įėjo ir iki šiandien yra prisimenamas kaip “dešimties tūkstančių kartų̃ mokytojas”.
Paskaita buvo suskirstyta į dvi dalis: pasakojimas apie patį Konfucijų, bei apie mokymąsi ir mokymą.
Paskaitos pradžioje pranešėjas pristatė istorinį kontekstą, kuriame gimė, augo Konfucijus ir kaip jis pradėjo savo išsimokslinimo kelią. Tai buvo kariaujančių karalysčių laikotarpis ir ši politinė-socialinė suirutė prisidėjo prie poreikio ir supratimo ieškoti kitokių gyvenimo kelių negu kad karinis kelias.
Šis laikotarpis intelektinėje istorijoje taip pat yra dar vadinamas kaip šimto mokyklų laikotarpiu. Kai klestėjo tai, ką mes dabar vadiname filosofinėmis mokyklomis (daoizmas, legizmas, moizmas ir t.t.). Kaip akcentavo V. Silius, tai ir buvo aplinkybės, kurios padarė didelė įtaką Konfucijaus išsilavinimui.
Tai ką mes geriausiai žinom apie Konfucijų yra knyga, kurią vadiname Lunyu 論語 „Apmąstymai ir pašnekesiai“. Tai tekstas, sudarytas iš 500 trumpų dialogo tipo paragrafų. Šis veikalas įgavo ašinę vietą kinų civilizacijos lauke, ir tapo svarbiu visame regione įtakotame kinų kultūros.
Konfucijaus, kaip mokytojo įvaizdis, nuo pat pirmųjų sąlyčio momentų persikėlė į Europą. Dr. V. Silius iliustratyviai pristatė šio išminčiaus atvaizdavimus tiek rytų tiek vakarų mene.
Antroje paskaitos dalyje buvo gilinamasi į dvi pagrindines sampratas: apie studijas ir mokymąsi xue 學 bei apie mokymą jiao 教.
Keletas minčių iš paskaitos: mokymasis yra paties žmogaus ir asmeninio tobulėjimo uždavinys, o ne pragmatinis siekis geriau gyventi; besimokantis žmogus yra plataus požiūro ir didelės ambicijos žmogus; mokymasis turi būti perlietas savarankiško, reflektyvaus ir gilaus mąstymo.
Kalbėdamas apie mokymą pranešėjas akcentavo, kad mokytojas ne instruktorius, bet jis yra daugiau egzistencinis orientyras į kurį galima lygiuotis. Mokymas yra individualus ir neįmanomas be vidinės motyvacijos.
Atsakant į klausimą kas yra mokytojas, pranešėjas teigė, jog mokytojas negali būti be aktyvaus mokinio. Esi mokytojas tiek, kiek kažkas iš tavęs aktyviai mokosi.
Šioje paskaitoje taip pat buvo akcentuojama žinojimo svarba ir kodėl to reikia siekti.
Pateikiame keletą pranešėjo minčių, kurios nuskambėjo paskaitos pabaigoje.
Mokymasis ir savęs auginimo aukščiausias taškas yra net ne pavyzdinis žmogus 君子, bet išminčius 圣人 . Svarbiausia yra kalbėjimasis, klausymasis ir atidumas vienas kitam.
Paskaitos pabaigoje gražiai suskambėjo 耳顺 metafora, kai išsimokslinęs žmogus – tiek mokinys, tiek mokytojas - lyginami su muzikantu. Jis ne tik gali sugroti savo dalį, bet pasiekia tokį lygį, kad gali improvizuoti, o tai geba tik tas, kuris moka atidžiai klausyti kito.
Paskaitos įrašo kviečiame klausytis mūsų Youtube kanale: https://youtu.be/W8r9aUUpx78?si=Y4oDbewfyo9xtzxz