Sidebar

Lapkričio 10 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje doc. Dr. Vytis Silius jau ne pirmą kartą skaitė paskaitą apie bene garsiausią ir universaliausią Sunzi veikalą pasaulyje „Karo menas“.

Pirmiausia renginyje susipažinome su istoriniu bei kultūriniu kontekstu.

„Karo meno" šaknys siekia 400-300 m. pr. m. e., laikus kai Kinija išgyveno kariaujančių karalysčių laikotarpį. Seniausia šio veikalo versija yra 140-118 pr. m.e, rasta 1972 m. vykusiuose kasinėjimuose. Tekstai tais laikais buvo rašomi be konkrečios autorystės, todėl ir šis veikalas, manoma, buvo parašytas ne konkretaus žmogaus, bet daugumos autorių, o tik priskirtas vienam Sunzi. 

Vienas svarbiausių kinų kultūros bruožų, kurį akcentavo paskaitoje V. Silius ir kuris turi būti jaučiamas skaitant šią knygą yra yinyang pasaulėžiūra, pabrėžianti vienas kitą papildančius ir abipusius veiksnius. "Karo mene" išdėstytų terminų, idėjų ir mūsų pasaulį supančių vaizdinių sąsajos su to meto filosofine kultūros sistema išryškina teksto gilumą. 

Pagrindinis dėmesys šiame tekste skiriamas valdovui ir karvedžiui. Pirmame skyriuje paaiškinta ką turi daryti ir kaip turi veikti valdovas.  Valdovo vaidmuo apima ėjimą savuoju keliu (dao) ir sprendimą, kada atsargiai ir atsakingai stoti į mūšį, o jo vaidmuo baigiasi tada, kai nebėra kitos išeities kaip sutikti priešą ir eiti kariauti. Tada į pagalbą ateina Karvedys. Jis yra savarankiškas, atsakingas, pavyzdingas bei valdo prisitaikydamas prie aplinkos, aplinkinių ir aplinkybių, kadangi efektyviai, rezultatyviai gali veikti tik tada kai veiki ne iš impulso, bet sąveikoje su aplinka ir aplinkiniais. 

Į ką turime atkreipti dėmesį skaitydami veikalą? Pirmiausia, tai aprašoma visuotinė karo būklė bei kaip keitėsi pats karybos būdas ir kaip kinų kultūroje suprantamas kultūrinis herojus bei ignoruojamas tas, kuris išdrįso kariauti. Kai skaitome Sunzi, turime suprasti, kad tai kultūra, kurioje karas nėra šlovinamas; jis laikomas kraštutine priemone. Šioje civilizacijoje pagrindiniai herojai nuo pat pradžios iki šių dienų yra kultūriniai, o ne kariniai. 

Kas kuria šio veikalo universalią vertę? Šio veikalo ašis yra žmogus. Pamatinė prielaida, kuria šios knygos kūrėjai vadovaujasi yra tai, kad mes veikiami labai įvairiame, sudėtingame ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje, kurio kitimo principų mes negalime pilnai sukontroliuoti, todėl reikia kažką daryti su savimi veikiančiu tomis kintamumo sąlygomis. Galiausiai tyrėjas grįžta prie veikalo pavadinimo ir suabejoja, ar tikrai teisingas vertimas yra „Karo menas“ ir teigia, kad su tuo reikėtų būti atsargiems. Kinų kalboje „fa“ 法labiau verstinas kaip „taisyklė“ arba greičiau „dėsningumas“. O žodis „menas“: šiek tiek paklaidina, suteikdamas tokią romantizuotą prasmę. 

Tikimės, jog klausytojai įgijo gilių įžvalgų apie laikui nepavaldžias tiesas, kvestionavo vertimus ir dar labiau pasigilino į veikalo esmę.  Ačiū susirinkusiems ir tiems kurie nepabijojo išreikšti savo nuomonės ir padiskutuoti. Maloniai lauksime kituose mūsų instituto renginiuose!

Paskaitos įrašą galite klausyti mūsų youtube kanale: https://youtu.be/0naNwCIAxAY?si=eIPOqNw4hqHnIynI