Spalį mūsų institute doc. dr. Vytis Silius paskaitoje “Budizmas, mėnuo ir vynas: keletas kinų poezijos aukso amžiaus temų” trumpai pristatė pačius iškiliausius Tang dinastijos poetus bei pabrėžė neabejotiną šių kūrėjų darbų kultūrinę reikšmę.
Visų pirma, renginyje buvo akcentuota, jog jau Konfucijaus pagrindiniame veikale "Apmąstymai ir pašnekesiai" nuolat pabrėžė poezijos žinojimo reikšmę, nes tik tas, kuris išmanė poezijos kanoną, galėjo tinkamai valdyti, gebėjo susišnekėti su įvairių sluoksnių žmonėmis, bei žinojo, kaip panaudoti diplomatiją. Konfucijus sakė: „odės tinka sužadinimui, tinka atidžiam stebėjimui, tinka bendruomenės kūrimui“. Kitaip tariant, poezijos knyga veikė kaip priemonė valdantiesiems bendrauti su bendruomene.
Paskaitoje buvo paminėtas Shījīng 诗经 – pirmasis ir seniausias išlikęs kinų poezijos rinkinys (verčiamas „Dainų knyga“, „Odžių knyga“ arba „Poezijos knyga“), kurį sudaro 305 kūriniai, sukurti XI-VII a. pr. m. e. Būtent šis veikalas tapo ypatingai svarbus VIII a. visiems siekiantiems užimti valstybines pareigas, kuris vėliau buvo įtrauktas ir į valstybinius egzaminus.
Svarbu paminėti, jog šiame veikale gausu kiniškų posakių chéngyǔ 成语 (keturženklių klasikinių idiomų), kurie vis dar yra šiuolaikinės kinų kalbos ir net kasdienės kalbos dalis.
Buvo išskirta Tang dinastijos, kaip „auksinio“ kinų poezijos amžiaus, svarba, kadangi šiuo laikotarpiu klestėjo poetinės formos ir žanrai, o daugelis vėlesnių poetų, ką nors kopijuodami ar cituodami, įkvėpimo sėmėsi būtent iš šio laikotarpio. Vėlesniu periodu poezija nuo visuomeninio, diplomatinio, pragmatinio lygmens perėjo į asmeninio bendravimo, asmeninės impresijos bei percepcijos suvokimo lygmenį.
Pranešėjas mus supažindino su Tang dinastijos metu iškilusiais 3 didžiaisiais poetais: Wang Wei 王微, Li Bai 李白, Du Fu 杜甫. Klausėmės kiniškų eilių, kurias skaitė gimtakalbis poezijos skaitytojas ir tai buvo netikėtas vakaro siurprizas.
Li Bai, iki šiol išlikęs kaip vienas ryškiausių kinų poetų, savo eilėraščiuose atskleidęs namų ilgesio, vienatvės, gilaus ryšio su gamtos pasauliu tematikas.
Svarbu pažymėti, jog budizmas Tang dinastijos laikotarpiu stipriai įsiliejo tiek į kasdienį gyvenimą, tiek į klasikinę Kinijos kultūrą. Todėl dėl dažnos budistinės tematikos kūryboje Wang Wei dažnai buvo vadinamas „poetų Buda“. Jo poezija persmelkta kalnų vaizdiniais, spindinčia šviesa ir balsų aidais, kurios centre vietinis kraštovaizdis. Jo populiariame eilėraštyje „Maišytos eilės“ 雜詩 buvo pabrėžiama ir kritika tuometinei revoliucinei valdžiai. Wang Wei garsėjo kaip poetas, kuris daugiausiai aprašė išorinį pasaulį.
Trumpai buvo užsiminta apie Du Fu, kuris kurdamas eiles dažniausiai rašė apie ryškius įvykius, kuriuos jis pats matė arba asmeniškai patyrė.
Tikimės, jog paskaita patiko, čia įgytos žinios ir toliau kels jūsų smalsumą pažinti kinų kultūrą bei poeziją. Ačiū visiems gausiai dalyvavusiems.
Maloniai lauksime kituose mūsų instituto renginiuose!
Paskaitos įrašą galite paklausyti mūsų Youtube kanale: