2022 m. gegužės mėnesį VU Konfucijaus institutas suorganizavo trijų paskaitų ciklą "Kinijos meno šedevrai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenko meno muziejaus (Chanenko muziejaus) kolekcijos", kurias skaitė menotyrininkė, kinų meno ekspertė Marta Logvyn, Chanenko muziejaus (Kyjivas, Ukraina) mokslo darbuotoja. Paskaitos vyko nuotoliniu būdu.
Trijų paskaitų ciklas paremtas tik muziejaus kolekcijoje esančiais kinų meno objektais. Chanenko muziejus saugo vieną didžiausių Azijos meno kolekcijų Ukrainoje, o šiuo metu jos kiniškoji dalis yra didžiausia šalyje. Muziejus buvo įkurtas XIX a. pabaigoje kaip privati pasaulio meno kolekcija, o 1919 m., sunkiausiais Ukrainos revoliucijos laikais, tapo valstybiniu muziejumi. Nuo to laiko muziejus patyrė daugybę transformacijų, tačiau jame iki šiol saugomi išskirtiniai kinų tapybos darbai ir bronzos skulptūros, kuriuos muziejaus įkūrėjai įsigijo prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą. 1950-aisiais į muziejaus kolekciją iš įvairių šaltinių pateko tradicinė elitinė tapyba, įmantrūs drabužiai ir raižiniai iš dramblio kaulo ir nefrito, taip pat naujasis propagandinis menas. Šiandien kolekcija auga muziejaus draugų ir mecenatų dėka. Pristatant naujas parodas, muziejus ne kartą bendradarbiavo su Kyjivo Konfucijaus institutu. Iki Rusijos invazijos Kinijos meno salėje buvo apie 300 meno objektų, o tai sudaro apie 1/10 visos Kinijos kolekcijos.
Paskaitų metu buvo surengta "virtuali ekskursija" po Chanenko muziejaus kinų meno kolekciją, kurios kūrinių įvairovė leidžia pristatyti daugybę Kinijos kultūros aspektų.
Pirmojoje paskaitoje "Ant turtingųjų namų sienų, būsimo KGB agento bagaže. Muziejaus kolekcijos meno objektų gausa ir jų kilmė" buvo apžvelgta kinų meno kolekcija, pristatyta tapyba, skulptūra, dekoratyvinis menas, liaudies medžio raižiniai ir kai kurios retos muziejaus bibliotekos knygos. Tai buvo pasakojimas apie muziejaus įkūrėjus – Bohdan Chanenko ir Varvara Chanenko, kurie 1914 metais aukcione Paryžiuje įsigijo pirmuosius XVII a. kinų tapybos kūrinius ir tai buvo kinų meno kolekcijos pradžia. Vėliau Bohdan įsigijo bronzines skulptūras, porceliano dirbinius, dekoratyvius tekstilės, stiklo dirbinius. Po sutuoktinio mirties, Varvara Chanenko pasirūpino, kad šis muziejus iš privataus taptų valstybiniu.
Antroje paskaitoje "Paukštis nėra tik paukštis. Gėlė nėra tik gėlė. Simbolinės gamtos vaizdų reikšmės tradicinėje kinų tapyboje" apžvelgiama paukščių ir gėlių tapyboje, svarbiame klasikinės kinų tapybos žanre naudota simbolika. Šį žanrą formavo ir šlovino budizmas ir daoizmas, liaudies tikėjimai ir imperatoriaus globa. Šioje paskaitoje buvo itin įdomu gilintis į simbolines augalų ir gyvūnų reikšmes bei jų vaizdavimo būdus kinų mene. Pavyzdžiui, slyva, kurios žiedai pasirodo ankstyvą pavasarį dar sniegui nenutirpus, simbolizuoja ištvermę, poemose dažnai apdainuojamas slyvos žiedų grožis ir tvirtumas, o tapyboje slyvos perteikimu dažnai įprasminama laimės samprata. Gluosnis – svetingumo, malonios aplinkos simbolis, poezijoje gluosnis lyginamas su moters grožiu, tačiau tam tikrais istoriniais laikotarpiais šio augalo kinai prie namų nesodindavo, nes jis buvo siejamas ir su laisvu elgesiu. Taip pat buvo įdomu sužinoti, kokių augalų kinų tapyboje neišvysime ir kodėl.
Dažnai šalia augalų kinų mene matome ir paukščius, kuriuose užkoduotos tam tikros prasmės. Tarkim, ančių pora – ilgos ir laimingos santuokos simbolis; povas – laimės ir sėkmės nešėjas.
Ar kada nors tapybos kūrinyje atkreipėte dėmesį į vaizduojamą didvyrį ar dievybę? Trečioje paskaitoje "Didvyriai, burtininkai ir dievybės. Visų nepaprastų dalykų vaizdavimas kinų tapyboje ir literatūroje" daugiausia dėmesio buvo skiriama herojams, magams ir sudievintoms būtybėms. Dievus, deives ir dvasias vaizduojantis žanras "šen" turi ilgą istoriją – nuo sieninės tapybos garsiose kalnų šventyklose iki pigių medžio raižinių, prieinamų patiems vargingiausiems žmonėms. Visi tikėjosi, kad dievybės ar didvyrio atvaizdas suteiks jiems apsaugą ir dvasinę paramą. Burtininkai, atnešantys taikaus gyvenimo simbolius, arba kariniai didvyriai, tapę dievybėmis – šie personažai buvo populiarūs tarp visų socialinių sluoksnių.
Ši paskaita, tai puikiausia galimybė atrasti savo herojų. Čia buvo aptariama, kas yra didvyris, kada mes jį galime taip vadinti ir kaip jis perteikiamas vaizduojamajame mene, kokie herojai vaizduojami teatre, kaip susiformavo magiškasis realizmas, kokios dažniausiai vaizduojamos vyriškos ir moteriškos dievybės.
Paskaitas skaitė Marta Logvyn, kuri yra Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenko meno muziejaus (Kyjivas, Ukraina) vyriausioji mokslo darbuotoja. Marta Logvyn studijavo kinų kalbą Kyjive, taip pat Pekino kalbos ir kultūros universitete (KLR). 2000 m. Kyjivo nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete įgijo kinų kalbos ir literatūros magistro laipsnį. Kalbos ir kultūros studijos buvo neatsiejamos nuo vaizduojamojo ir liaudies meno, scenos menų ir architektūros pažinimo. 2010 m. ji prisijungė prie Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenko meno muziejaus komandos ir dirbo prie kinų tapybos ir medžio raižinių tyrimų bei pristatymo. Marta Logvyn buvo 9 tradicinio kinų meno parodų iš muziejaus kolekcijos ir 3 šiuolaikinių kinų dailininkų ir kaligrafų parodų kuratorė. Ji taip pat glaudžiai bendradarbiauja su kolegomis iš kitų skyrių, kurdama muziejaus edukacines programas, kuriose mokslinė informacija derinama su pramogomis ir gilinimusi į pasaulio kultūras. "Mūsų darbas visada buvo ir yra saugoti pasaulio kultūros paveldą ir reprezentuoti jį mūsų mecenatams. Taikos laikais sulaukėme didžiulio teigiamo vietinės auditorijos įvertinimo. Dabar, susidūrę su žiauriais karo iššūkiais, vis dar laikomės savo vertybių ir ieškome galimybių skleisti žinią apie mūsų muziejaus kolekcijoje esantį kinų meną. Esu dėkingas Vilniaus universiteto Konfucijaus institutui už kvietimą skaityti šiuos pranešimus."
Paskaitų įrašų kviečiame klausytis mūsų Youtube kanale: