Kinija iš kitų pasaulio civilizacijų išsiskiria ypatinga pagarba praeičiai ir savo istorijai, suvokdama ją pirmiausia kaip pamoką ir orientyrą dabarčiai bei ateičiai. Todėl kovo mėnesį VU Konfucijaus instituto suorganizuotose doc. dr. Loretos Poškaitės paskaitose pagrindinis dėmesys ir buvo sutelktas į vieną iš keturių tradicinių meno rūšių – kaligrafiją, ir šiuolaikinį meną, kuris remiasi istorine-kultūrine atmintimi.
Kinų kaligrafija yra neišsemiama tema, kurią įdomu tyrinėti, pažinti ir atrasti. Tradicinėje kinų kultūroje ir mene būtent kaligrafija užėmė išskirtinę vietą ir stebėtinai ilgai – daugiau nei 20 amžių, išlaikė klasikinių estetinių kanonų tęstinumą.
Paskaitoje „Moderni kinų kaligrafija ir kaligrafiškumas šiuolaikiniame kinų mene“ buvo aptariamos svarbiausios kaligrafijos modernizavimosi tendencijos ir kryptys, kurios atsirado XX a., pristatyti principai, kurie naudojami šiuolaikiniame kinų mene. Sužinojome, kaip kaligrafiškumas gali būti pasitelkiamas kiniškumo konstravimui ir integravimuisi į globalią meno rinką avangardiniame kinų mene.
Antroje paskaitoje „Istorinė-kultūrinė atmintis šiuolaikiniame kinų mene“ buvo siekiama parodyti, kaip istorija, jos autoritetas yra pasitelkiamas atminties įamžinimui ir dabarties reflektavimui šiuolaikiniame pomaoistinio laikotarpio mene – tapyboje, fotografijoje ir performansuose.
Čia įsitikinome, jog istorinė atmintis išlieka ir ji gali būti puoselėjama įvairiomis meninėmis formomis. Istorinė-kultūrinė atmintis gyva istorinėse vietovėse, tokiose kaip, pavyzdžiui, Didžioji kinų siena, na o XX a. pab.- XXI a. pr. Kinijos urbanizacijos viena iš pasekmių – miestų griuvėsiai – tampa svarbiu kinų meno objektu. Čia kurtos menininkų instaliacijos ir performansai įgauna naujas reikšmes, kuriomis buvo siekiama įprasminti ir neužmiršti. Šiuolaikiniai menininkai savo kūriniais keliauja tarp praeities ir dabarties, kur revoliucinį realizmą meno kūriniuose keičia modernios visuomenės vartotojiškumas.